Klasės draugą Igną Marozą kalbino Monika Čiapaitė.
Nors jam tik trylika metų, Ignas Marozas vis sugeba mus nustebinti. Šis jaunuolis ne tik be galo sumanus, bet ir talentingas informacinių technologijų gerbėjas, savo hobiu įvardijantis robotiką. Ignas savo hobį apibūdina kaip nepaprastą patirtį, tad vos paklaustas, kaip tokiu hobiu susižavėjo, mano klasės draugas nekantrauja atsakyti.
,,Kai buvau mažas, domėtis informacinėmis technologijomis mane labai skatino tėvai, tačiau tai nebuvo tikroji pradžia, - atviravo Ignas. - Tiesą sakant, aš visada domėjausi kompiuteriniais žaidimais, o robotika į mano gyvenimą atėjo vėliau, kai užsirašiau į būrelį. Tai ir buvo didžiųjų atradimų pradžia.”
Vasario 16-tosios proga daugybė jaunų žmonių buvo pakviesti dalyvauti respublikiniame robotų piešimo konkurse. Igno ilgametės pastangos pasiteisino – jis šiame konkurse užėmė antrąją vietą. Be to, dar iškovojo programavimo licenciją visai mokyklai. Paprašytas apibūdinti savo jausmus, kai sužinojo apie laimėjimą, Ignas tik sukikeno.
,,Iš tikrųjų konkurso užduotis aš priėmiau labai ramiai. Jei laimėsiu - tai laimėsiu. Jeigu ne - tai ne. Man tai nebuvo labai svarbu, nes visada galiu dalyvauti kitą kartą. Todėl, kai sužinojau, kad laimėjau antrąją vietą, man prireikė keleto minučių tai suvokti. Tada, žinoma, išspaudžiau ir laimės ašarą, ” - kalbėjo Ignas.
Deja, Ignas pridūrė, kad tolimoje ateityje savęs nemato dirbančio šioje srityje. Vaikinas atvirauja , kad turi kitų planų, idėjų, kurias norėtų įgyvendinti, kad robotika, greičiausiai, ir liks tik hobiu. Pasidarė smalsu, kodėl Ignas nenori eiti šiuo keliu ir sieti savo gyvenimo su šia įdomia sritimi. To paklaustas, Ignas tik sumurmėjo, kad robotikos teks atsisakyti dėl sveikatos.
,,Robotika gali reikalauti daugiau negu žmonės galvoja. Planavimas, po to ir konstravimas - tai tik kelios šio darbo dalys. Bijau, kad jeigu robotiką pasirinksiu kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį, gali nukentėti mano sveikata,” - prisipažino Ignas. ,,Šiaip ar taip, robotika man kelia daug sentimentų. Galiu susieti begales prisiminimų su šiuo hobiu, todėl noriu jį palikti tuo, kuo jis ir yra - hobiu. Bijau, kad galiu pamiršti visus nepaprastus prisiminimus, jeigu pasirinksiu robotiką kaip darbą.”
Daugiau Ignas apie tai kalbėti nebenorėjo.
Vis dėlto, paprašytas apie hobį papasakoti plačiau, Ignas šyptelėjo.
,,Robotika - tai begalės galimybių ateityje. Visi žinome, kad anksčiau ar vėliau daugelis darbų bus perimti robotų. Tokia neišvengiamai bus mūsų ateitis. Todėl labai svarbu dabar to mokytis. Robotai gali pagerinti gyvenimo kokybę senyviems žmonėms arba neįgaliesiems. Robotai gali suteikti galimybių žmonėms, kurie galvoja, kad jie jau ant bedugnės krašto. Galbūt ateityje robotai galės padėti sustabdyti globalinį atšilimą. Yra begalės galimybių, tereikia jas atrasti, ” - aiškino Ignas.
Atrodo, kad Ignui robotika suteikia didžiulę laimę. Jis taip pat pridūrė, kad robotikos iš gyvenimo išmesti nežada, mat jam tai yra be galo svarbu. Ignas pats supranta, kad tobulėti gali, nes tam ribų nėra, bet žada tai daryti vėliau. Jaunuolis sakė, kad pertraukos gali būti svarbi proceso dalis. Galbūt jis mus dar nustebins savo pasiekimais ateityje?
O štai ką Ignas norėjo pasakyti visiems, kurie žada nori, bet abejoja, ar pradėti domėtis robotika:
- Visus, kurie nori tuo užsiimti, drąsinu - nepasiduokite. Niekada nepasiduokite. Robotikai gali prireikti ryžtingumo, tačiau visa tai yra verta. Jeigu tikrai to nori - tai ir daryk! Niekada nėra per vėlu. Pradėk kaip nori, kur nori, nes visada galėsi tobulėti. Jeigu klysi - tai klysk. Kiekviena klaida yra žingsnis arčiau sėkmės. Vieną dieną nepasigailėsi, kad klydai…
Nors Ignas ir žada šioje srityje nebetobulėti dėl sveikatos, aš vis tiek tikiuosi, kad vieną dieną jis sugrįš prie vadovėlių ir vėl mokysis robotikos paslapčių. Kas žino, galbūt jis mus ir vėl nustebins?